Renginių vedėjo darbas - nematomoji šio darbo pusė

Didžioji dalis klientų renginių vedėją mato šventėje besišypsantį, linksmą, paslaugų ir visada aktyvų. Tačiau kaip ir kiekvienas darbas, taip ir šis, turi nematomą pusę, apie kurią Jums norime papasakoti.

Nors renginio vedėjo faktinis trunka vos kelias valandas Jūsų šventėje, tačiau prieš kiekvieną šventę mes ruošiames individualiai, nes norime, kad kiekviena šventė būtų išskirtinė, nes mums tai darbas ir kasdienybė, o Jums tai ilgai planuotas ir svajotas renginys. Taigi, pasiruošus šventei, susidėliojus scenarijų nekantriai laukiame šventės dienos. Ir kai ji išaušta, nuo pat ryto pradedame galvoti apie tai, kas mūsų laukia vakare. Kokia bus publika, ar sodybos savininkai maloniai priims (gal būt pasirodys keistai, bet kartais susidaro toks įspūdis, kad jie labai nervuojasi, kad apskritai kažkas vyksta jų valdose, didžiausi kuriozai būna, kai paprašius persirengimo kambariuko pirštu parodo į tualetą...tada imi galvoti, ar viską nuleisti juokais, ar jie irgi prieš darbą persirengia tualete.), ar lankstus bus aptarnaujantis personalas ir galų gale, ar sodybos elektros instaliacija yra pakanakamai galinga mūsų garso ir apšvietimo įrangai...Žodžiu daug visokių kabliukų, kurie gali sugadinti šventę, bet visus juos tikras profesionalas turi paslėpti, uždangstyti ir visa tai tam, kad klientas turėtų tobulą šventę.

Visada išvažiuojant iš namų pagalvojame, kad labai svarbu niekur nevėluoti, laiku nuvykti į vietą, nepasiklysti, nes kartais navigacija parodo ne visiškai tai, ką reikėtų. Ir pagaliau, po daugiau nei 10 metų buvo pirmas kartas, kai pagalvojom, jog jei šiame lauke nebus stebūklų, būsim pirmą kartą kažkam sugriovę šventę...Žiema, sutemę, laiko turėjom kaip visada daugiau nei reikia, iki šventės pradžios buvo likę beveik dvi valandos, atstumas likęs iki sodybos vos du kilometrai, navigacija rodo važiuoti miško keliuku. Natūralu, dažnai tenka išmėginti vieškėlius. Pasukom, važiuojam. Kelias vis prastėja ir prastėja...kolega klausia ar svečiai važiuos tuo pačiu keliu? Manome, kad ne, bet kelio atgal nebėra, tik į priekį, iki sodybos lieka 600 metrų, kalnas pakalnė, duobė, vanduo ir sėdim. Pirmą kartą užklimpom vidury lauko su džipu, nei pirmyn, nei atgal. Kažkokiu magišku būdu susisiekėme su užsakove, paprašėme traktoriaus...ir jis po 10 min buvo vietoje, pasirodo atsidūrėme stipraus ūkininko gimtadienio vakarėlyje, ir jau ko ko, bet traktorių jis turėjo ne vieną. Taigi vairuotojas mus išgelbėjo, tuo pačiu ir visą šventę...o mes jau buvome pasiruošę ir planą B. Neštis daiktus į sodybą rankomis, nes bet kuriuo atveju, šventė turi įvykti! Visur suspėjome, renginys pavyko, nuotaika gera, o nesklandumus prisiminėme su šypsena tą vakarą, su dar didesne šypsena prisimename ir dabar.

Kad ir kas benutiktų, renginio vedėjo nuotaikos negali niekas sugadinti, nes nuo mūsų nuotaikos priklauso ir likusių žmonių nuotaika. Todėl renginio vedėją mes vadiname aktoriumi, kuris turi savo vaidmenį, kas kartą vis kitokį, tuo pačiu ir labai panašų. Ir tik jis vienas žino, kiek pastangų, jėgų ir energijos, laiko reikia investuoti, kad viskas pavyktų aukščiausiame lygmenyje.